Ko reikia japonams, žino tik patys japonai. Užtenka pažiūrėti jų reklamas, kad tai suprastum.

2012m. to dar nebuvau matęs. Tikrai būčiau pabijojęs prašytis priimamas autoriumi į naują egzotišką japonijos fotobanką pixta.jp. Neturėjo jie tuomet angliškos versijos. Ir autorių neturėjo. Priėmė mane su visu japonišku viežlybumu. Atsiuntė popierinius kontraktus japonų ir anglų kalbomis atspausdintus. Pasirašiau ir tapau neekskliuzyviu autoriumi su visais 45 % komisinių. Pažiūrėjus į pardavimo kainas tai nepasirodė mažai. Pirmam išvedimui 10 000 jenų, surinkau per pora mėnesių. Ir čia sukėlus tik keletą šimtų nuotraukų. Su hieroglifais vargti nereikėjo, užteko jiems ir angliškų raktažodžių, bet pats įkėlimo procesas nors ir per FTP buvo gan lėtas. Atrodė bus smagu, bet viskas pasikeitė susirinkus kritinei autorių masei. Dar po vieno apmokėjimo pardavimų sumažėjo, o atsidarius angliškai pixtastock.com versijai pasidarė ir visai liūdna. Per pusmetį vos ne vos surenka išvedimui. Nuobodu, kaip per dzen meditacijas. Prasidėjo išmokų procentų mažinimai pagal autoriaus reitingą, ačiūdie liečiantys tik naujokus.

Dar viena japoniška blogybė labai ilgas pinigų pervedimas. Nors dabar jau galima reikalauti išmokų ir surinkus 50 kreditų (kas yra 50 000 jenų), bet pinigai sąskaiton (Skrill arba Paypal) įkris tik praėjus pusantro mėnesio po prašymo.